„Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną“, ‒ sakė dar rašytojas L. Tolstojus.
Esu mitybos ekspertė, kasdien sutinku įvairiausių žmonių, kurie turi klausimų dėl savo mitybos ir sveikatos gerinimo. Tiesa ta, kad vieno recepto visiems nėra, tik asmeninis ir labai konkrečiai pritaikytas. Ir žinote, man įdomios visos mitybos sistemos, nes kiekviena gali turėti tai, kas tinkama atskiram žmogui. Tad ir leidžiuosi į skirtingas mitybos keliones kartu su Jumis, tikiuosi bus skanu.
Iš tikrųjų, mūsų energetinė sistema nesutrikdama funkcionuos, jeigu gaus TINKAMO KURO – MAISTO. Pats vertingiausias mūsų organizmui tas maistas, kurį teikia motina gamta, kadangi mes esame gamtos dalis. Tai tiesa, su kuria sutinka beveik kiekvienas. Bet, žinoma, kiekviename laikmetyje yra gajūs skirtingi požiūriai į sveiką mitybą ir tai yra visiškai normalu, nes viskas keičiasi, atliekami nauji tyrimai su naujomis ir daug pažangesnėmis technologijomis, keičiasi pačių maisto produktų kokybė ir t.t. Galiu neabejodama sakyti, kad visos teorijos tai nėra 100 proc. vienintelė tiesa ir, kas smagiausia, kad daugelis tų teorijų yra teisingos, tik ne visiems. Visos mitybos teorijos turi teisę gyvuoti, tik turime išmokti įsiklausyti į savo vidinį balsą ir pasirinkti iš skirtingų teorijų tai, kas veikia ir naudinga būtent Jums, o ne dirbtinai ar priverstinai (mados šauksmas arba tai padėjo mano draugei) jų laikytis.
Man patinka individualizuotos mitybos požiūris. KODĖL? Todėl, kad nors ir egzistuoja tam tikri bendri principai, pvz.: mes turime tuos pačius organus, bet kiekvienas esame truputį skirtingas ir unikalus. Todėl ir mąstau: nėra vienos mitybos sistemos, kuri tiktų visiems. Reikia klausyti savo organizmo – jis viską pasako. Skamba paprastai, tik įgyvendinti kiek sudėtingiau, nes to reikia mokytis, dirbti su savimi. Gal kartais ir nieko tokio suvalgyti vieną kitą pyragaitį, o kartais gal kam reikia ir lašinių. Kai pradedi jausti savo organizmą, po truputį išmoksti jo klausytis, jauti, kaip jį veikia vienoks ar kitoks maistas., kokie pokyčiai ir pojūčiai.
Smagu tik tai, kad kiekvienam yra iš ko pasirinkti – mitybos sistemų yra visas tuntas ir kiekvieną galima pritaikyti savo poreikiams, jei, aišku, žinome, kokie jie, patenkinti.
Taigi, ką galime prisitaikyti iš skirtingų mitybos teorijų:
Paleomityba. Paleomitybos principai sudaryti remiantis tais laikais, kai pasaulyje gyveno urviniai žmonės, kurie misdavo sumedžiotų gyvūnų mėsa ir surinktais įvairiausiais augalais: uogomis, vaisiais, sėklomis, šaknimis ir pan. Kad parūpintų sau maisto, jie turėjo daug judėti, taigi, kaip manoma, buvo tvirti fiziškai ir gana sveiki.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
- geriausias gėrimas, anot šios mitybos šalininkų, yra vanduo;
- idealu, kad visi produktai būtų švieži, ekologiški;
- mėsa turėtų būti tik žole šertų gyvulių, kiaušiniai – laisvai vaikštančių vištų, žuvis – pagauta laisvėje;
- maistas turi būti ne tik natūralus, bet ir kuo mažiau apdorotas: be marinatų ir padažų, kuo mažiau druskos;
- stengtis valgyti tik tada, kai iš tiesų juntamas alkis, vengti užkandžiavimų;
Valomoji sulčių dieta. Šią dietą išpopuliarino Holivudo žvaigždynas. Jos esmė – tam tikrą laiką (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) pagal specialias rekomendacijas gerti vien tik šviežiai spaustas įvairių vaisių bei daržovių sultis. Ir jokio kieto maisto.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Pagal šią teoriją, taip maitinantis (primenu, kad sultys yra maistas, o ne gėrimas) virškinimo sistema neapkraunama ir gali veiksmingai šalinti iš organizmo toksinus bei kitokius teršalus.
Viduržemio jūros dieta. Viduržemio jūros dieta yra tradicinė Viduržemio jūros regiono (Graikijos, Italijos ir Ispanijos) ) žmonių valgymo įpročiais paremta dieta. Šios dietos principas: valgyti daug daržovių (ypač ankštinių) ir vaisių, riešutų, prieskoninių žolelių, jūrų gėrybių, žuvies, ankštinių kultūrų, įvairių kruopų, makaronų, sūrio. Nedraudžiama saikingai gerti vyno. Rekomenduojama riboti saldumynus ir raudoną mėsą. Valgoma penkis kartus per dieną.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Laikantis tokio valgymo režimo, įmanoma maitintis:
- visavertiškai;
- nekamuoja alkis;
- pagerėja medžiagų apykaita;
- tai nėra griežta dieta, labiau valgymo filosofija – rekomenduojama valgyti ramiai, neskubant, pailsint;
- akcentuojamas sezoniškumas, vartojama vietinė produkcija;
- pirmenybė teikiama tradiciniams maisto ruošimo būdams.
Ketogeninė (Atkinsono) dieta. Principas: iki minimumo sumažinti angliavandenių kiekį ir juos pakeisti riebalais. Pagal šią sistemą, riebalų ir angliavandenių santykis maiste turėtų būti 4 su 1. Visiškai atsisakyti angliavandenių nebūtina, tačiau patariama vengti duonos, makaronų ir kitokių miltų gaminių, cukraus, bulvių, bananų ir kitų saldžių, krakmolingų vaisių bei daržovių, saldumynų. Galima valgyti mėsą, žuvį, jūrų gėrybes, pieno produktus, riešutus, žalumynus, kiaušinius, nesaldžias uogas, vaisius, daržoves. Ketogeninės dietos šalininkai ypač vertina kokosų aliejų ir avokadus.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Ši mitybos sistemos siūlo rinktis žemo glikeminio indekso produktus, kurie nekelia staigiai gliukozės ir insulino lygio kraujyje, todėl dalį energijos organizmas gauna skylant riebalams. Tai ypač aktualu turintiems antsvorį. Sumažinus angliavandenių kiekį ir valgant daugiau baltymų bei riebalų, organizmas degina kūno sukauptus riebalus ir natūraliai numeta daugiau svorio.
Okinavos dieta. Ji sudaryta pagal Japonijos Okinavos salos gyventojų, kurie yra vieni ilgiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje, valgiaraštį. Principas: saikingas ir reguliarus valgymas įvairių jūrų produktų (pvz., dumblių) ir kuo daugiau šviežių žalių daržovių, nešlifuotų ryžių, gerti daug žaliosios arbatos, valgyti sojų pupelių pagrindu pagamintų produktų – tofu ir sojų padažo.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Kai kurie mokslininkai teigia, kad ilgalaikis kalorijų ribojimas galimai ir yra viena iš šios salos gyventojų ilgaamžiškumo priežastis.
Naujoji šiaurietiška dieta. Principas: 35 proc. mažiau mėsos, nei vidutiniškai suvartoja Danijos gyventojas.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
- vartojama daugiau visagrūdžių ir vietos gamintojų produktų;
- 75 proc. visų produktų turi būti natūraliai išauginti;
- akcentuojami vaisiai, daržovės, kiaušiniai, aliejus ir jūrų gėrybės;
- sakingas mėsos, pieno produktų, desertų ir alkoholio vartojimas.
„Prancūziško paradokso“ dieta. Principas: nenugriebto pieno sūriai ir jogurtai, sviestas, duona, nedidelės, tačiau reguliarios sūrio ir šokolado porcijos (priminsiu, kad Prancūzijoje nutukimo problemos rodikliai mažiausi, lyginant su kitomis išsivysčiusio pasaulio šalimis, o gyvenimo trukmė – didžiausia).
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
- maisto porcijos nėra didelės,
- nerekomenduojama užkandžiauti,
- pirmenybė teikiama vaikščiojimui
- lėtas valgymas ir mėgavimasis
Penkių elementų teorija
Pagrindinis principas: žmogaus gyvenimą veikia vienas iš penkių elementų: medis, ugnis, žemė, metalas ir vanduo, o žmogaus organizmą – penkios sistemos: širdies, inkstų, kepenų, plaučių ir blužnies, kurių kiekvieną valdo vis kita stichija. Pagal kiekvieną stichiją, kuri mums priskiriama pagal gimimo metus, nurodomas ir tam tikras mitybos tipas.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
- atsižvelgiama į fizinę ir dvasinę žmogaus konstituciją, sezoną;
- tai ne vien tinkami produktai, bet ir tam tikras patiekalo ruošimo būdas;
- žmogaus būklės sąsaja su gamtos ciklu ir jo elementais ir atitinkamas gydymas, balanso atstatymas.
90/10 teorija
Tai mitybos programa, kurioje 90% laiko ir pastangų skiriama sveikai ir subalansuotai mitybai arba dietai, o kita 10% dalis suteikia galimybę kartais nukrypti nuo plano ir valgyti tai, kas patinka.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Taip išvengiama streso, kad daugiau nebegalėsite paragauti mėgstamiausių skanėstų.
Vegetarizmas/veganizmas
Vegetarai dėl moralinių, dvasinių ar sveikatos priežasčių griežtai išbraukia mėsą ir jos patiekalus iš savo raciono. O veganai iš mitybos pašalina gyvulinės kilmės produktus, kiaušinius, medų, mėsą, žuvį ir t.t.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
- tokia mityba gali apsaugoti nuo inkstų nepakankamumo, nes ji eliminuoja gyvulinės kilmės baltymus, gyvulinės kilmės riebalus ir cholesterolį;
- šis, daugiau ląstelienos turintis maistas, padeda sumažinti širdies ligos riziką;
- mažina tikimybę nutukti;
- gali reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolį be vaistų.
Žaliavalgystė. Principas: valgomas vien tik žalias, neapdorotas maistas, iš raciono išbraukiami mėsos, pieno produktai, kiaušiniai.
Ką geriausio galime išsirinkti iš šios mitybos krypties ir pritaikyti dabar?
Vienas iš efektyviausių metodų, metant svorį – termiškai neapdorotose daržovėse mažai kalorijų ir daug vitaminų. Be to, jose gausu vertingų fermentų, padedančių sveikatinti organizmą.
Yra ir kitų specifinių dietų, vieno produkto (monodietos) kaip kefyro, obuolių, vandens, bado, iškrovos, pasninkavimo, nevalgymo po 18 val., dietos. Bet kuo labiau žmogus riboja maistą, tuo labiau lėtėja medžiagų apykaita. Jau tokia tiesa. Laikantis dietos, medžiagų apykaita gali sulėtėti net iki 40 proc. Mat kai organizmas gauna mažiau maisto, jis pradeda taupyti energiją, todėl lėtina medžiagų apykaitą. pagrindinė medžiaga, kuri naudojama energijai ir kurios dėka vyksta visos cheminės reakcijos, yra gliukozė. Jeigu organizmas gliukozės negauna, jis pats ima ją gamintis. Tam naudojami ne riebalai, kaip žmonės įsivaizduoja, tačiau aminorūgštys, kurios susidaro ardant baltymus, t. y. ardant raumenų skaidulas. minėti procesai vyksta ne tik drastiškų dietų metu. Net mažas maisto ribojimas veikia kaip dieta, tik poveikis silpnesnis. Šiaip ar taip medžiagų apykaita taip pat lėtėja, kadangi organizmui visada yra stresas, jeigu jis nežino – gaus maisto ar ne. Atsipalaidavimo būsenoje medžiagų apykaita yra kaip tik greičiausia ir kalorijų sudeginama daugiausiai. Nutukimo niekada nesukelia viena priežastis. Tai daug platesnė problema negu medžiagų apykaita, ji susijusi su gyvensena (nejudrus gyvenimo būdas, vandens trūkumas, miego stoka, nuolatinis stresas, sutrikęs valgymo režimas). Tad aš esu PRIEŠ BET KOKIAS DIETAS, AŠ UŽ SĄMONINGĄ INDIVIDUALIZUOTĄ MITYBOS pasirinkimą. Tad rekomenduoju atsiriboti nuo visų parašytų (ir vis dar rašomų naujų teorijų) ir pasikliauti savo intuicija. Išmokime klausytis savo vidinio balso ir tada greitai atsirinksime tik mums tinkamus maisto produktus. Maistas turėtų būti malonumas ir šventė. Tik tuomet jis bus mums naudingas. Truputis žinių ir kantrybės, padės išmokti teisingai maitintis. Kaip tai padaryti?, – apie tai susitikime pakalbėti jau kitame straipsnyje.
