Visa tiesa apie baltymus
Didelius kiekius baltymų vartojantiems sportininkams – bloga žinia: per didelis jų kiekis organizme pūva ir virsta nuodais. Gera žinia: ne tik iš mėsos gaunami augaliniai baltymai irgi yra pilnaverčiai. Visą tiesą apie baltymus atskleidė sveikos mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė, kuri pati išbandė įvairias mitybos kryptis.
Vykintė BUDRYTĖ, LR korespondentė 2017 -10 15
Į sveikos mitybos ekspertę G.Jonaitytę dažnai kreipiasi žmonės, kuriuos kankina prastas virškinimas, serga lėtinėmis ligomis ar besiskundžiantys tokiomis problemomis, kaip lūžinėjantys nagai, svaigstanti galva ar kiti bei norintys numesti svorio.
“Esu prieš dietas. Maitinkitės natūraliu maistu, klausykite savo organizmo ir jis pats išsivalys. Esu lėto gyvenimo šalininkė. Man patinka kurti ir gaminti. Neseniai pradėjau teikti netgi paslaugą – “Mokinuosi gaminti kartu sveikai”, kai pasivkiečia mane šeima į savo namus ir mes kartu mokomės gaminti sveiką maistą, bendraujame, išsirenkame produktus ir reikalingus prieskonius”, – sakė G.Jonaitytė, lektorė, sveikos gyvensenos propaguotoja, akredituota (T.C.Campbell „Nutritional studies center”, Stanfordo universitetas, „Child nutrition and cooking“, JAV) augalinės mitybos ekspertė.
Pastaruoju metu ji dažnai sulaukia klausimų iš visai gyvulinio maisto nevartojančių veganų, ar jie suvartoja pakankamai baltymų. O ji jiems iškart kelia prieštaringą klausimą: ar tik jie suvartoja ne per daug baltymų? Mat pagal paskutinius, šių metų balandį atliktus, kompanijos „Nielsen“ tyrimų duomenis, visame pasaulyje moterys kasdien suvartoja 34,3 procentų daugiau baltymų negu joms reikia, o vyrai net 45 procentus daugiau.
Kaip apskaičiuoti, kiek žmogui reikia baltymų?
Vienam žmogui reikia vienokio kiekio baltymų, kitam – kitokio. Mat kiekvieno mūsų sausoji raumenų masė skirtinga ir kiekvienas organizmas geba įsisavinti skirtingą baltymų kiekį. Dabar rašoma ne konkretus skaičius, o ribos. Pavyzdžiui, nesportuojančiai moteriai per dieną reikia 0.75-1.2 g. baltymų. Priklauso nuo amžiaus, nuo gyvenimo būdo, aktyvumo. Vyrui – nuo 1,2 iki 2 g baltymų per dieną. Sportuojantiems žmonėms prie šių normų reikėtų 30-40 procentų pridėti. Ir dar prie skaičiaus pridėti 10 procentų, jei žmogus yra veganas. Beje, lapuose taip pat yra daug baltymų. Pavyzdžiui, Kale kopūstuose yra daugiau baltymų negu karvės piene. Bet klausimas, kiek ji yra pasisavinama. Lapas yra skaidulinė medžiaga, sudaryta iš smulkių ląstelių. Ne kiekvieno organizmas gali suskaidyti ir jas geba įsisavinti. Reikia tam tikrų fermentų.
Kas nutinka, kai organizme nėra fermenų? Ir kaip jų gauti?
Neretai žaliavalgiais ar veganais tapę ir pradėję valgyti daug žalio maisto žmonės ima skųstis, kad jiems pučia pilvą, darosi bloga, jaučiasi išsipūtę. G.Jonaitytė mini, kad tai vyksta dėl to, kad organizme yra per daug blogųjų bakterijų, o nėra reikalingų fermentų.
Fermentų dažniausiai organizme sumažėja tada, kai išsivysto disbakteriozė. Ją turi apie 90 procentų žmonių ir jos neretai nejaučia.
Fermentų galima gauti iš natūralių produktų. Tačiau pirmiausiai reikia susitvarkyti virškinimo traktą natūraliu maistu, pagerinant mitybą maistinėmis skaidulomis, natūraliai raugintais produktais. Reikia kuo labiau vengti apdirbto maisto. Tačiau šiuo atveju – svarbiausia, atsisakyti visų rafinuotų cukrų: bet kokio cukraus, baltų miltų. Tai yra pagrindinis šaltinis atsirasti blogosioms bakterijoms. Ir kol mes nesutvarkome virškinamojo trakto, tol fermentai netaps aktyvūs.
Dažnai žmonės nekreipia dėmesio ir įpranta, kad jiems pučia pilvą. Bet tai nėra normalu. Kai kurie jau yra susitaikę, esą jiems pučia nuo obuolių, nuo kopūstų ar nuo ankštinių daržovių. Tačiau jei žvelgsime giliau, jiems ne nuo šių produktų pučia pilvą, o dėl to, kad organizme nėra pakankamai gerųjų bakterijų, o veši blogosios. Jos kelia puvimą, kaupiasi dujos, jaučiamas diskomfortas, aiškina sveikos mitybos ekspertė G.Jonaitytė.
„Mano tiklas, kad žmogus gautų naujausią, mokslu pagrįstą informaciją. Nekalbu to, ko nesu pasitivirtinusi, ar išbandžiusi pati“, prasitaria G.Jonaitytė.
Ką jūs pati valgote? Pagal kokią mitybos kryptį gyvenate?
Esu išbandžiusi įvairias mitybos kryptis. Ilgą laiką buvau žaliavalgė, išbandžiau vegetarizmą, veganizmą. Dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad kiekviena mitybos teorija turi ir savo pliusų, ir minusų. Nėra vienos konkrečios mitybos krypties, kuri yra stebuklinga, viską sutvarko, visas ligas išgydo. Kiekvienas žmogus pats kažkurią išbandęs supranto, kodėl ji jam tinka ar netinka.
Mano pačios organizmas yra labai jautrus. Aš negaliu valgyti maisto iš prekybos centro, beveik čia nesilankau, nes dauguma produktų yra apdoroti. Kai jų paragauju, mano organizmas streikuoja: vemiu ar laisvina vidurius .
Mano tikslas – kasdien atsikelti su tiek ir tokia energija, kurią galėčiau skleisti, kuria galėčiau įkvėpti kitus pozityviam pokyčiui, ir taip nuolat – jaustis puikiai, o ne tik kartais. Aš žinau, ko mano organizmui nereikia, ko reikia – atradau sau tinkančią mitybos rūšių mišinį. Namuose aš visai neturiu keptuvės, nekepu joje maisto, nes plutelėje formuojasi žalingos organizmui medžiagos. Gaminu orkaitėje, nes čia kitas karščio pasiskirstymas. Netgi blynus kepu orkaitėje ant sviestinio popieriaus.
Septynerius metus aš nevartoju alkoholio, jau kurį laiką negeriu kavos, nevartoju cukraus, kvietinių miltų, konservuotų produktų.
Tačiau jei nuvažiuoju pavyzdžiui, kur nors į Prancūziją, aš tikrai neatsisakau tikros prancūziškos, skrupulingai vietinio prancūzo paruoštos kavos. Nevartoju karvės pieno, bet kartais paskanauju natūralaus, šviežaus ožkos sūrio gabalėlio.
Tai sakote, paslaptis – atrasti tai, kas labiausiai tinka, bet viską valgyti su saiku?
Svarbiausia – neįsprausti savęs į griežtus rėmus, nes tikrai žinau, kad jie gali labai užspausti. Esu nuo maisto neatsikėlusi iš lovos, taip pat esu nuo maisto skraidžiusi padebesiais. Aš labai stebiu savo organizmą ir rekomenduoju tai daryti savo pacientams, visiems. Kai žmogus neapriboja jokiais rėmais ir skaičiais, labai išlaisvėja jo mąstymas. Tada ir virtuvėje jis jaučiasi puikiai. Pasidaro sau šventę iš paprastų dalykų. Juk gurmanišku riešuto dydžio patiekalu lėkštėje tikrai nepasisotinsi. Maisto turi būti užtektinai, jis turi būti paprastas, kokybiškas, daugiausiai vietinis. Lietuvoje mes išauginame puikius produktus ir lietuviai turi galimybę gauti pilnavertiškus baltymus.
Būtent savo seminare „Baltymai: nuo sintetinių iki natūralių“ ir atsakėte į klausimą, ar gyvūninės kilmės baltymai yra vieninteliai pilnaverčiai?!
Tai nuo seniai vyraujantis standartinis požiūris. Tiek gyvulinės kilmės baltymai, tiek augalinės kilmės baltymai yra pilnaverčiai. Tik vienų reikia daugiau, o kitų – mažiau, tam , kad pilnai gautumėme reikalingų nepakeičiamų amino rūgščių kiekį. Tai priklauso nuo baltymo kokybės ir jo įsisavinimo organizme. Kitas svarbus momentas: kiek gryno baltymo lieka organizme. Jūs galite valgyti labai daug baltymų, ber organizmas yra labai protinga sistema – pasiima tiek, kiek reikia, aiškina mitybos ekspertė G.Jonaitytė
Pasaulinė tendencija rodo, kad pavyzdžiui, žirnių, kanapių ir sojų baltymų populiarumas ženkliai auga. Tai rodo, kad jie, kaip baltymai yra labai vertingi.
Tad patariu žmogui pačiam atsirinkti, kokius baltymus jam vartoti ir protingai pasirinkti jo kiekį, pasitariant su specialistu, taip pat klausyti savo organizmo, sako mitybos ekspertė.
Sportuojantys žmonės linkę vartoti itin daug papildomų baltymų, t.y gaunamų ne su maistu. Jie gali padaryti sau meškos paslaugą. Nes tie baltymai, kurių organizmas nepasisavina, veikia jo nenaudai. Nereikalingi baltymai virsta žalingais toksinais, kitaip tariant organizmo šiukšlėmis ir nuodija organizmą.
Kas atsitinka, kai žmogus vartoja per daug baltymų?
Baltymai yra statybinė medžiaga. Jų bendroji funkcija organizme pernešti, sujungti tam tikras medžiagas, jie dalyvauja kiekviename organizmo procese. Baltymai atsakingi už tai, kad organizmas kasdien atsinaujintų – statytųsi bei po sporto ar ligos atsistatytų. Kai eina daryti kraujo tyrimų, manęs žmonės klausia, į ką atkreipti dėmesį. Jiems sakau: į hemoglobiną, eritrocitų nusėdimo greitį, imuninės sistemos rodiklius, rodančius galimus uždegimus (leukocitai) arba susirgus CRB – C (reaktyvinis kraujo baltymas). Kad ir kuo sirgtumėte, jei šie rodikliai bus normos ribose, pasveiksite žymiai greičiau, dėsto G.Jonaitytė. O hemoglobinas, kaip žinote, yra baltymas.
Amerikiečių biochemikas Thomas Colinas Campbel‘as, kurio mitybos programą esu pabaigusi, su juo gyvai kalbėjusi, teigia, kad vienintelės maisto medžiagos – baltymų – perteklius organizme pūna. Nereikalingi angliavandeniai virs riebalais. Pertekliniai riebalai nuguls ant Jūsų šlaunų, sėdmenų ir kitų kūno vietų. Tuo tarpu baltymai labai sunkiai pasišalina iš organizmo ir jie pūna, taip kaupiasi ypatingai žalingi toksinai, apsunkinama inkstų, kepenų veikla, sutrinka šalinimo procesai organizme, sako G.jonaitytė.
Mokslininkai pastaruoju metu intensyviai tiria baltymų pertekliaus įtaką sergamumui lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys, kuris yra nereikalingų ląstelių sankaupa arba kitaip tariant ląstelių metobolizmo sutrikimas dėl netinkamos (perteklinės, nesveikos) mitybos. Kembelas viso pasaulio mastu atliktais tyrimas rodo, kad per didelis kiekis baltymų organizmui labai kenkia.
Sakote, sportininkai po treniruotės vartodami ypatingai dideles porcijas baltymų iš tikrųjų save žaloja?
Sportininkai suvartoja po 200-300 g baltymų ir net daugiau per dieną. Ir ne vien maiste esančius, o papildomai darosi baltyminius kokteilius iš miltelių. Tai gali būti ženkliai per daug. Jiems atrodo, kiek kitaip, nes amerikietiška siaura papildų ir „miltelių“ kultūra sporte kartais užtemdo jų protus, nesuprantant iki galo, kada tas raumuo iš tikrųjų labiausiai auga ir nuo kokio jo kiekio.
Žinoma, baltymai po treniruotės yra labai svarbūs. Tačiau mes juos galime gauti iš natūralaus maisto. Kas valgo mėsą, tai su ja vartoti ir šiek tiek proporciškai kompleksinių (per ilgesnį laiko tarpą įsisavinamų) angliavandenių, kurie, pasak mokslininkų, net padeda įsisavinti baltymus. Reikėtų vengti riebios mėsos.
Vietoje mėsos gali būti ankštiniai ir grūdiniai patiekalai – kaip pagrindinis maistas. Iškart po treniruotės puikiai tinka natūralūs kokteiliai pavyzdžiui, iš augalinio pieno, riešutų, sezamo sėklų, nemaišant jų su vaisiais. Taip pat visų ir sportuojančių, ir nesportuojančių žmonių pusę lėkštės turi užimti šviežios daržovės, o daugiausiai lapinės.

Komentuoti


The reCAPTCHA verification period has expired. Please reload the page.

Gauk įkvepiančias naujienas apie sveikatą tiesiai į savo el.paštą