Tradicinė lietuviška virtuvė sulaukia ir kritikos, ir pagyrų. Vieniems mūsų virtuvės patiekalai atrodo pernelyg sunkūs skrandžiui, tuo tarpu kiti teigia, kad svarbiausia – saikas. Tačiau mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė atkreipia dėmesį į tai, kaip maistas ruošiamas ir kaip galima vienus produktus pakeisti kitais, o takoskyra tarp skirtingų šalių vadinamųjų tradicinių virtuvių nėra tokia ir didelė. 

Daugiau laiko skirkite maisto gamybai

Jei tradiciniais patiekalais vadiname vėdarus, cepelinus, barščius ar koldūnus, tai verta prisiminti, kad jų tėvynė yra ne Lietuva: vieni atkeliavę iš Vokietijos, kiti iš – Ukrainos, dar kažkas – iš Azijos. 

„Jei žiūrint istoriškai – mūsų tradiciniai patiekalai yra miško uogos, grybai, įvairūs patiekalai iš kruopų, bulvės, mesa, šakninės daržovės. Žmonės valgė išties paprastai, jie dirbo daug – įvairų fizinį darbą. Todėl maistas buvo paprastas, nereikalaujantis daug resursų. Gaminti įmantrių patiekalų žmonės neturėjo laiko“, – sakė G.Jonaitytė.

Karantino metu daug laiko praleidžiame namuose, kitokios šiemet bus ir šventės – Kalėdos, Naujieji metai. Mitybos specialistė pataria daugiau laiko skirti maisto gamybai ir kitaip pažvelgti į tai, ką mes valgome. 

„Kiekviena tradicinė virtuvė, manyčiau, yra sveika, tik tai priklauso nuo kelių dalykų. Vienas iš jų – maisto gamybos būdas, kitas – kiekis, kurį suvalgome“, – sakė G.Jonaitytė. 

Pasak mitybos ekspertės, jei labai daug apdorojame maistą, kad ir koks jis bebūtų – tradicinis ar ne – vis tiek gauname nereikalingų kancerogenų arba papildomų riebalų, kurie nenaudingi mūsų organizmui.

Keptuvės galima iš viso nenaudoti

Sveikesnis ir naudingesnis maistas yra tada, kai jis gaminamas tausojančiais maistines medžiagas būdais: „Tai reiškia, kad maisto mes nekepame keptuvėje, o vietoje to naudojame orkaitę, daugiau troškiname, daugiau verdame garuose, virdami daržoves jų ne iki galo išverdame ir daržovės lieka šiek tiek traškios.

Keptuvės mano namuose iš viso nėra, man ji nereikalinga, jos nenaudoju ir niekam nerekomenduoju. Yra labai daug būdų, kaip galima pakeisti tradicinius gamybos būdus.“

Dar vienas pavyzdys – bulvė. Tie, kurie maitinasi sveikai, dažnai šios daržovės bijo dėl jos nesveikumo. Tai klaidingas įsitikinimas. Bulvė, išvirta su lupena, yra puikus ir sveikas maistas. 

Pavyzdžiui, silkė su bulvėmis. Silkė, sugauta šaltose jūrose (šaltesnėse jūrose silkės prikaupia daugiau riebalų), turi daug omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių, ir tai yra net naudingiau už nežinia iš kur atkeliaujančią lašišą. 

„Kūčių stalui galime išsivirti bulvių su lupena, kas ir buvo populiariau seniau. Prie jų – rauginti kopūstai ir silkė. Tai neapkraus mūsų skrandžio. 

Bulvėse yra vitaminų C, A, kalio, lupenose – daug skaidulų, tai reiškia, kad pagerina virškinimą. Prie bulvių dar galima pridėti kanapių – jose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E, baltymo, fosforo, geležies, amino rūgščių, kurios atsakingos už kraujagysles.

Taip pat patarčiau rinktis ne marinuotus, o raugintus produktus. Marinuotuose yra acto, cukraus, o rauginti produktai skaido baltymus ir riebalus“, – sakė G.Jonaitytė.

Vietoje tradicinių – kokoso miltai

Dar vienas puikus Kūčių patiekalas – aguonų pienas, jei į jį nededama cukraus. Pačios aguonos yra labai turtingos kalciu, magniu.

„Tai labai naudingas legalus narkotikas, o ką kamuoja nemiga – aguonų pieną ar pačias aguonas patarčiau įtraukti į savo racioną ne tik per Kūčias“, – sakė G.Jonaitytė. 

Kaip žinia, tradiciniai kūčiukai gaminami iš miltų, vandens, aguonų. Mitybos specialistė rekomenduoja nedėti cukraus. Jį galima pakeisti džiovintais vaisiais arba medumi. Puikiai tiks razinos, datulės. Tradicinius kvietinius miltus G.Jonaitytė pataria keisti pilno grūdo Speltos, ruginių ir kokoso miltų mišiniu: jie tešlai suteikia lengvumo, o patiekalui – kitokio skonio. Be to, kokoso miltuose yra ir sočiųjų riebalų. 

Juoda duona – taip pat tradicinis patiekalas

Puikus ir daug komplimentų vertas patiekalas – spanguolių kisielius, tačiau cukrų taip pat keiskite kitu saldikliu (džiovintais vaisiais, saldžių obuolių sultimis, medumi). 

„Visi žino, kad spanguolė yra gera uoga, turi antibakterinių savybių, daug vitamino C. Beje, sakyčiau, kad būtent įvairios miško uogos ir yra mūsų tradicinės virtuvės dalis, jas mielai naudodavo mūsų močiutės, promočiutės“, – kalbėjo G.Jonaitytė. 

Juoda duona taip pat tradicinis mūsų patiekalas. Ypač jei ji – pilno grūdo. Pasak specialistės, tai geras skaidulų, geležie, vitaminų B šaltinis – duonos nereikėtų vengti. 

Maistas yra emocija ir prisiminimas

G.Jonaitytė pataria: per šventes reiktų ragauti, o ne valgyti. Dar viena klaida, kurią daro žmonės – dieną prieš šventes nevalgo, kad šventinę dieną galėtų atsigriebti: „Prieš šventines dienas reiktų maitintis įprastai, tik rinktis kiek lengvesnį maistą, valgyti daugiau augalinių produktų – kruopų, salotų, vaisių“

G.Jonaitytė sako, kad maistas turėtų tapti priedu prie bendravimo, valgyti reiktų lėtai, o prieš sėdant prie stalo tiktų išgerti stiklinę šilto vandens, taip pat nesluoksniuoti maisto, kai valgomas šaltas, karštas, saldus, sūrus, aštrus, patiekalas, o po to – ir vėl iš pradžių. 

Be to, maistas yra ir prisiminimai, kurie susiję su mūsų emocijomis. „Mes kartojame tai, kas mums malonu. Todėl taip vilioja mamos pyragas ar jos kepta višta – tai kvapas, tai bendras susėdimas prie stalo, jaukumas. Maistas, jo kvapas, patirta emocija labai ilgai išlieka mūsų prisiminimuose, tik rinkimės tinkamą jo porciją ir gamybos būdą, norint išvengti sunkumo akimirkų švenčių metu“, – kalbėjo G.Jonaitytė.  

Publikuota 15min.lt 2020-11-23

Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė dalijasi paprastais, greitais, be galo gardžiais receptais jos el. knygoje “12 Kūčių patiekalų sveikiau ir įdomiau”, atsisiųsti ją galite čia: https://www.ambervita.net/kuciu-knyga/