Nėra nuotaikos, gal kaltos bakterijos?

Labai dažnai tenka priminti savo mitybos seminaruose ir konsultacijose, kad gera sveikata ir savijauta prasideda virškinimo sistemoje, nes subalansuota žarnyno bakterijų visuma yra geriausias būdas palaikyti virškinimo vientisumą ir apsaugoti imuninę sistemą bei kūną nuo blogos savijautos.

Svarbu atminti, kad 90 proc. visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.

Kodėl žarnyno sveikata yra svarbi?

Jūsų virškinamajame trakte yra apie 75% imuninės sistemos ląstelių, todėl jų išsibalansavimas gali turėti reikšmingos įtakos pačiai imuninei sveikatai, pasikartojantiems uždegimams organizme bei sukelti kitas autoimunines ligas. Bakterijų pagrindinė funkcija yra suvirškinti maistą ir išgauti reikalingas maistines medžiagas iš to, ką suvalgote. Iš visos energijos, kurią gauname suvartoję maistą, nuo 5 iki 10 proc. jos mus pasiekia tik dėl organizme gyvenančių ir besidarbuojančių bakterijų. Žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių. Mikroflora (visų mikroorganizmų visuma) turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi laikoma atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos gerai maitinti, girdyti ir kitaip rūpintis. Mikroflora aktyviai dalyvauja: šalinant toksinus, vitaminų įsisavinime, kontroliuojant viso organizmo medžiagų apykaitą, aminorūgščių sintezėje, pasisavinant kalcį, palaikant sveiką žarnyno gleivinę, stimuliuojant žarnyno peristaltiką, reguliuojant imunitetą.

Šie naudingi mikroorganizmai taip pat padeda apsaugoti organizmą nuo patogeninių bakterijų. kurios gali sukelti įvairiausias ligas.

Gerųjų ir patogeninių bakterijų santykis žmogaus organizme normaliomis sąlygomis turėtų būti apie 80:20 gerųjų naudai. Jei patogeninių bakterijų kiekis peržengia 20 proc., žmogaus imunitetas nusilpsta, sulėtėja metaboliniai ir biocheminiai organizmo procesai, jis tampa pažeidžiamesnis, galiausiai susergama. Mikrofloros disbalansas vadinamas disbakterioze.

Kas naikina gerąsias žarnyno bakterijas?

Jei kasdien valgote daug cukraus ir rafinuotų (perdirbtų) angliavandenių (pyragaičių, kepinių), konservantų (pvz. pusgaminių iš prekybos centro) turinčių maisto produktų ir trans-riebalų, taip pat mažai ląstelienos, tai sutrikdo naudingų žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Šios rūšies maisto produktai, ypač daug cukraus turintys maisto produktai, sukuria aplinką, kurioje suveši kandida (mielės), parazitai ir nepageidaujamos bakterijos, kurios greitai auga ir dauginasi, sukeldamos sumaištį organizme ir galinčios sukelti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, alergijas, pasikartojančias infekcijas ir odos problemas.

Žarnyno bakterijos veikia mūsų nuotaiką

Nors smegenys turi labai saugią aplinką nuo daugelio organizme vykstančių procesų, kai kurie tyrimai rodo, kad mikrobai, gyvenantys mūsų žarnyne, turi įtakos elgesiui, nuotaikai ir netgi gali su kelti neurologinių ligų riziką. Pavyzdžiui, mikrobiomos balanso žarnyne sutrikdymas gali padidinti baltymo, galinčio sukelti Parkinsono ligą, kiekį. Įdomus faktas ir tai, kad net vadinamieji „skraidantys drugeliai“ pilve – taip pat susiję su žarnyno bakterijų ir smegenų sąsaja.

Žmogaus smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų, o žarnyne – maždaug 500 milijonų, kurie jungiasi su smegenimis per nervų sistemą, rašo „Healthline“. Žarnyne ir smegenyse yra nervas, vadinamas „klajokliu“ – jis vienas didžiausių nervų, siunčiantis signalus į abi puses. Diego Bohorquez (žarnyno-smegenų neuromoklininkas) Šiaurės Karolinos Duke universitete atlieka biocheminius žarnyno sąsajų tyrinėjimus. Žarnynas ir smegenys yra sujungti klajoklio nervo ir jo atšakų „miško“. Kiekvienas dvylikapirštės žarnos gaurelis savo epitelyje turi įvairaus tipo ląstelių. Jos turi sąsają su nervais, tarp jų ir klajokliu nervu. Šie sensoriai gaudo mechaninius, šilumos ir cheminės sudėties signalus žarnoje, juos konvertuoja į elektros impulsus ir perduoda smegenims. Klajokliu nervu perduodama informacija apie žarnyno uždegimus ir infekcijas.

Pavyzdžiui, tiriant gyvūnus paaiškėjo, kad stresas slopina signalus, siunčiamus per klajoklinį nervą, o tai sukėlė virškinimo trakto problemas. Kitas tyrimas su pelėmis parodė, kad maitinant jas probiotikais, sumažėjo streso hormono lygis jų kraujyje. Tačiau kai buvo pašalintas jų klajoklinis nervas, probiotikai neturėjo jokio efekto.

Tai reiškia, kad klajoklinis nervas yra svarbi smegenų ir žarnyno sąsaja bei turi įtakos stresui. Žarnynas ir smegenys taip pat susijungia per neuromediatorius, kurie smegenyse kontroliuoja jausmus ir emocijas.

Pavyzdžiui, neuromediatorius serotoninas prisideda prie laimės jausmo, o taip pat kontroliuoja kūno vidinį laikrodį. Neuromediatoriai taip pat yra ir žarnyno ląstelėse kartu su milijardais čia gyvenančių mikrobų. Didžiulis kiekis serotonino susidaro būtent žarnyne.

Tiesioginis 100 milisekundžių trukmės signalas iš žarnyno į smegenis „pristato“ informaciją apie žarnyno būklę ir priklausomai nuo to, kaip jaučiasi žarnyno mikroflora, keičia mūsų fizinį ir emocinį foną.

Kitaip tariant, valgom „šlamštą“ ir jaučiamės kaip „šlamštas“. Valgome sveiką vitaminais ir mineralais praturtintą maistą – jaučiamės gerai.

Žarnyno mikrobioma turi didžiulę reikšmę smegenų veiklai. Ji ne tik kontroliuoja mūsų emocijas ir jausmus, bet taip pat gali ir sukelti uždegimus ir kitus procesus, paveikiančius smegenų būklę. Todėl yra labai svarbu rūpintis savo žarnyno sveikata ir užtikrinti, kad jame gyvenantys mikrobai būtų patenkinti.

Kaip galime sau padėti?

  1. Kasdien po raugintą (pasirinktinai) produktą. Tai gali būti natūralus jogurtas, raugintos daržovės ir vaisiai, žiupsnelis kimči ar puodelis fermentuotos arbatos arba kambucha. Tai probiotikų ir skaidulų šaltiniai, kurie pagerins virškinimą, didins gerųjų bakterijų atsargas
  2. Kasdien po saują Briuselio ar kitokio kopūstų. Kopūstuose yra daug ląstelienos ir antioksidantų, kurie yra svarbūs žarnyno sveikatai, padedantys išvengti vidurių užkietėjimo ir pagerinti žarnyno judesius bei maistinių medžiagų absorbciją. Briuselio kopūstuose taip pat yra sieros junginių, kurie padeda sumažinti uždegimą ir detoksikuoja kenksmingus toksinus iš žarnyno.
  3. Kasdien po česnako skiltelę. Česnakas turi priešgrybelinių ir antibakterinių savybių, tai padeda išlaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir ją kontroliuoti. Česnakuose taip pat yra inulino – skaidulų šaltinio, kuris padeda pašalinti nereikalingas medžiagas iš organizmo, sukelia sotumo jausmą.
  4. Kasdien po kelias riekeles imbiero ar 1/3 a.š jo miltelių. Imbieras padeda stimuliuoti skrandžio virškinimo sulčių gamybą, kuri yra būtina norint suskaidyti maistą, kad organizmas galėtų jį vėliau tinkamai suvirškinti. Pakankamas skrandžio rūgšties kiekis yra raktas į virškinimo sveikatą. Patarimas: į šiltą vandenį su citrina įpilkite šviežio tarkuoto imbiero ir išgerkite 20 min. prieš maistą. Poveikis garantuotas – išbandykite!
  5. Stresą keiskite į kokybišką miegą. Tyrimais nustatyta, kad sutrikus miegui, sutrinka ir žarnyno mikrobiotos balansas, kuris turi įtakos nuotaikai ir gerai savijautai.

 Taigi, tiesiogiai ką gauname su maistu, tą ir transliuojame. Ką transliuojame, taip ir jaučiamės.

O, jei norisi ilgalaikio, sveiko rezultato, orientuoto į subalansuotą mitybą, energijos ir virškinimo sureguliavimą, nuotaikos svyravimų išvengimą, verta pasižvalgyti čia:   https://www.ambervita.net/produkto-kategorija/sveikatinimosi-programos/Sveikatingumo programos

Paruošta pagal CNM, Medicinos ir diagnostikos centro informaciją.

Su meile ir sveikata

Mitybos ekspertė

Gintarė Jonaitytė