Aprašymas

Saldžiai aštrokas skonis, idealiai tinka paskaninti įvairiam maistui – su salotomis, makaronais ar sriubomis, taip pat kaip prieskoniai. Baltosios garstyčios daigeliai gali turėti priešuždegiminį, virškinimą stimuliuojantį poveikį. Daigai valgomi žali, kai jų dydis yra apie 2 – 3 cm. Garstyčių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2 ir C, eterinio aliejaus, fosforo, kalio ir geležies. Garstyčių daigus skanu valgyti su duona, apteptą trintu avokadu ar jais apibarstyti troškinius, sūrias košes.

Baltųjų garstyčių (Sinapsis alba L.) grūdelių dedama konservuojant daržoves, paskaninami marinatai. Jos taip pat yra salotų užpilų ir majonezų sudėtinė dalis (naudojamos kaip emulsikliai). Indijoje daug jų sunaudojama ruošiant karį ir kitų rūšių prieskonius. Iš visų garstyčių rūšių baltųjų garstyčių sėklos yra pačios stambiausios. Šviesiai geltonos arba šiaudų spalvos, bekvapės, aštraus skonio baltosios garstyčios nuo seno buvo naudojamos medicinoje hipertonijai, tulžies pūslės ir kepenų ligoms, virškinimo sistemos sutrikimams, meteorizmui ir reumatui gydyti. Baltosios garstyčios yra visiškai bekvapės. Baltosios garstyčios dar gali būti vadinamos „geltonosiomis“ arba „angliškomis“ garstyčiomis.

Paruošimas: pamerkite pakuotės turinį į vandenį nakčiai. Kitą dieną išdėliokite sėklas į daiginimui skirtą indą. Atsižvelkite į tai, kad dygdamos jos padidės apie 4 kartus. Laikykite kambario temperatūroje, šviesioje patalpoje. 2–3 kartus per dieną nuskalaukite ir sudrėkinkite sėklas, kol jos sudygs (4–5 dienas). Jos valgomos iš karto sudygusios, galima laikyti šaldytuve 1–2 savaitę.